- magistratas
- magistrãtas sm. (2) TrpŽ 1. kai kuriuose Vakarų Europos kraštuose – miesto valdyba; tos valdybos būstinė, municipalitetas: Magistratas ėmėsi iki šiol negirdėtų priemonių prieš bedarbius rš. 2. Rusijoje nuo Petro I ligi 1885 m. – renkamoji miesto valdyba, tvarkiusi teisminius-administracinius ir mokesčių reikalus. 3. senovės Romoje – valstybinė tarnyba (pvz., konsulo, pretoriaus, tribūno ir kt.); asmuo, einantis tokias pareigas.
Dictionary of the Lithuanian Language.